18 kūdikio savaitė

18 savaičių su Liepa 🌿 Šios savaitės buvo pilnos įvykių – lengvesnių ir sunkesnių, bet atnešusių daug gerų dalykų.
⠀
Nuostabus Liepos nakties miegas virto į 8-11 prabudimus per naktį, kuriems vis dažnėjant tai tapo sunkiai pakeliama, o 30-minutiniai dienos miegai viską dar labiau blogino. Pradėjau įtarti, kad ji prabudinėja su prašymu padėti užmigti – įdėti čiulptuką, pasupti, jaukiai pagulėti lovoje ant krūties. Kai Liepą kankino pilvo skausmai, darėme bet ką, kad tik padėtume jai apskritai užmigti, o dabar tai tapo miego asociacijomis, kurios pradėjo jai siaubingai trukdyti įmigti ir pailsėti. Lopšys pradėjo darytis ankštokas, atsirado prabudimai nuo menkiausio krepštelėjimo miegamąjame. Taigi, nusprendžiau imtis pokyčių. Per šias savaites atsisakėme čiulptuko ir bet kokio supimo migdant, Liepa persikėlė į savo kambarį ir išmoko užmigti be mūsų pagalbos. Keletas pereinamųjų dienų buvo tikrai labai sunkios, bet koks palengvėjimas aplankęs dabar! Naktimis ji puikiai pailsi ir atsikelia 1-2 kartus. Daug geriau jaučiasi autokėdutėje būdraujant ir lengviau užmiega. Ir tik dabar, po 4 mėn, pradedame turėti dienos miegus, kurie retkarčiais pailgėja iš 30min į 45min, 1val ar 1.5val be mūsų pagalbos. Bet svarbiausia, kad Liepa šiuo metu yra tokia pasiilsėjusi, kokia nebuvo niekada ir kas buvo “pridirbta” su miegu pirmais mėnesiais, pagaliau virsta į kokybiško miego įpročius, kurie yra dovana ir jos sveiko miego ateičiai 🌙
⠀
Šiomis savaitėmis Liepa taip pat akivaizdžiai labai sustiprėjo – pradėjo dar stabiliau jaustis ant pilvuko ar sėdom (prilaikant), labai pailgėjo laikas ant kojyčių ir visiškai neliko kantrybės niekam kitam 😂 Gultuke nepasodinsi, ant kilimėlio nepaguldysi, lovytėje nepaliksi.
⠀
Šventės praėjo puikiai, gal tik kiek išbalansavo ritmą naujos vietos, bet visumoje nustebau, kad viską spėjau ir Liepa jautėsi ganėtinai gerai. Namuose jau apsigyveno maitinimo kėdutė, perskaičiau pirmą knygą apie primaitinimą ir ruošiuosi ragavimams, kuriuos pradėsime už savaitės.
⠀
Nors kiekvienas Liepos etapas turi savų iššūkių, bet kartu vis dažniau aplanko jausmas, kad kažkuria prasme viskas “lengvėja”, o gal paprastėja požiūris? 😉