„Sąmoninga tėvystė“ knyga (apžvalga)

Su Agne @mamincius dalinamės „Sąmoninga tėvystė“ knyga ir jos apžvalga. Įraše aptarsime: kas patiko, labiausiai patikusios knygos citatos ir ką vertėtų žinoti prieš skaitant knygą.

⠀⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣

 

 

 

 

 

 

View this post on Instagram

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A post shared by Iveta / 120pct x augantiseima.lt / Edukacinė platforma šeimoms (@augantiseima)

⠀

Ne veltui yra pasakymas „auga vaikai – auga tėvai”. Ši knyga yra apie tai, kaip augindami vaikus, tėvai auga kartu. Per vaikus, pamatydami ir priimdami savo vaikystės nuoskaudas ir taip atrasdami savo vidinę tapatybę. Identifikavę save ir pamynę savo ego, tėvai gali nevertindami ir neturėdami lūkesčių megzti abipuse pagarba grįstus, nuoširdžius santykius.

Knygos autorė ir tema

Autorė – Shefali Tsabary

Knygos tema – sąmoninga tėvystė. Kaip suradus savo vidinę tapatybę megzti darnius ir abipuse pagarba grįstus santykius su vaiku.

Kas patiko? 

Nors knyga yra apie sąmoningą tėvystę ir pats pavadinimas gali „užduoti” toną, jog tokiam tėvystės modeliui reikia daug žinių, dvasinių mokslų ar atskiro pasirengimo, tačiau autorė nuramina

Ji pasakoja apie šį tėvystės stilių per žemiško žmogaus prizmę, kuris gyvenime gali pratrūkti, rėkti, gailėtis, gedėti, nežinoti kaip pasielgti ir tai, tarsi, išlaisvina skaitytoją bei leidžia skaityti knygą be jokio kaltės jausmo, kuris verstų jaustis, jog iki šiol elgėmės ir auginome vaikus netinkamai ar neteisingai.

Nuoseklumas. Knygoje viskas pasakojama nuosekliai nuo pačių pradžių (tėvų vaikystės): kaip tėvams reikia atrasti savo vidinę ramybę, kaip susidurti akis į akį su vaikystės nuoskaudomis, kurios gali trukdyti. Kaip išmokti priimti savo vaikusir ko galima tikėtis tam tikrais vaiko gyvenimo etapais.

Kiekviena hipotezė yra pagrindžiama ir paaiškinama iš vaiko bei iš tėvų pusės. Dėl to skaitant susidaro įspūdis, kad autorės patarimai turėtų būti lengvai įgyvendinami.

Labiausiai patiko autorės raminimas jog normalu jausti visą puokštę jausmų, gedėti savo buvusio gyvenimo ir tuo pačiu pataria, kaip tai priimti, kaip keistis palaipsniui, kaip svarbu kurti ir palaikyti santykį su vaiku, kaip išmokti būti dabartyje,o ne gyventi ateitimi. Tarsi, po truputį atveria akis ir galiausiai padeda nupiešti platų pačio savęs paveikslą, kurio autorius esi pats tu.

Pažinęs save ir savo vaiką, aiškiau supranti kokio auklėjimo modelio ir santykio nori siekti savo šeimoje.

⠀⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣

Patikusios knygos mintys

„Nerūpestingu elgesiu parodome vaikams, jog neprivalu būti tobulam, užtenka būti pakankamai geram.”

„… ego – tai aklas prisirišimas pire mūsų pačių susikurto įvaizdžio apie save, kurį nešiojamės sąmonėje.”

„Gebėjimas priimti vaikus neatsiejamas nuo mūsų gebėjimo priimti save – abu tokius, kokie esame, su unikaliu mūsų ateities potencialu.”

„…kiekviena kliūtis, neleidžianti priimti tikrosios vaikų esybės, yra mūsų praeities įtaka.”

„Svarbu suprasti, kad mamai netekti kantyrbės yra visai normalu.”

„Beveik neliko dabarties ir niekas nebemoka mėgautis kasdienybės nepaprastumu.”

„..mokėjimas gyventi žinant, jog nesi tobulas, ir dėl to nesigržauti yra daug didesnis pasiekimas, nei nuolat stengtis būti tobulam.”

⠀⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣⁣

Į ką verta atkreipti dėmesį?

Vis tik šią knygą rekomenduočiau skaityti tiems tėvams, kurie daugiau vaikus augina prieraišiai ar grįsdami santykius pagarbios tėvystės principais.

Žiūrint platesniu kampu į knygą ir lyginant su Lietuvoje esamu šeimų kontekstu, ji gali sukelti neigiamų emocijų dėl kultūrinio neatitikimo. Knygoje kalbama apie tai, kodėl svarbu atsisakyti tipinės hierarchijos modelio ir kaip lygybė bei vaiko priėmimas, kaip sau lygaus asmens, yra pamatinė šeimos vertybė.