21 mėnesių vaikas

Mūsų Liepa jau 21 mėnesių vaikas! Šio mėnesio patirtys ir nuotykiai:

🤣 Juokina frazėmis, kurias susirankiojo iš mūsų: “oi tu!”, “ką ne?”, “ką darai?”, “Kastyti” (vyrui 😆).
💡 Kirtį dažniausiai deda ant pirmo skiemens. Pavyzdžiui, taria ne “kny-gà”, o “kný-ga”.
🌱 Pradėjo prie jau vartojamų frazių jungti “ne” ir taip kurti neiginius (“ne į lauką”, “ne vanduo bėga”).
⏰ Kiekvieną rytą prabunda apie 5 val., skleidžia gyvūnų garsus, isteriškai juokiasi, pasakoja ir tada staiga vėl užmiega.
😍 Lauke nebedomina aikštelės, pramogos ir mama su savo veiklom. Dabar šoka laimės šokį pamačiusi vyresnius vaikus (ypač berniukus).
❤️ Labai įdomu stebėti kokia subtili tampa 21 mėnesių vaiko raida. Jau pradeda suvokti emocijas, apie kurias kalbamės daugiausiai – “laiminga”, “pikta”, “nekantrauji”. Kartais pati įvardija, kad jaučiasi laiminga arba nekantrauja.
🙅‍♀️ Jau gan gerai suvokia nustatytas saugumo ribas ir atlieka su tuo susijusius prašymus: “padėk ant stalo”, “uždaryk”, “ne mūsų”, “švelniai”, “į šoną”, “lėtai”, “stop”.
🔥 Jeigu su nustatyta riba susitaikyti yra sunku arba įvyksta emocijų iškrova, pasakoju jai kas įvyko ir kaip ji jaučiasi, pasiūlau apsikabinti, išbūnam emocijas, tada pasiūlau kitą priimtiną alternatyvą arba galimybę rinktis ir dažniausiai emocijos susireguliuoja. Labai jaučiasi, kad ir jai pačiai apsikabinimas tapo būdu reguliuoti sukilusias emocijas.
🐌 Žodžiai, su kuriais susipažįsta per patyrimą, įsirašo geriausiai (pavasario patirtis – “sraigė”).
☀️ Vasarai turiu tik vieną tikslą – kuo daugiau mėgautis lėtu laiku, kalbėtis, žaisti ir veikti tai, kas suteiktų jai tinkamus įrankius darželiui rudenį.
🚽 Rodo visus pasiruošimo ženklus, todėl jau bandysime pereiti prie puoduko.
🤪 Buvo pradėjusi svaidyti maistą, įrankius, gertuvę. Suveikė – “Pavalgei? Padėk ant stalo. Nori valgyti dar? Dėk į burną.”
🙈 Kažko paprašius reikia 10 kartų priminti, nes pakeliui vis užmiršta.
📦 Lipa į stalčius, dėžes, puodus, keptuves ir mano, kad gali tilpti net į savo maisto indelį.
👀 Tyla namuose reiškia tik viena – reikia bėgti ieškoti vaiko. Užsilipa, kad pasiektų peilius, trintuvą, išsimaudo mano šampūne, sumeta ką nors į unitazą, įmena dar vienų durų mįslę ir pan.
🤫 Katedros aikštėje visuomet nuskuodžia pamojuoti geležiniam dėdei su kardu ir arkliu.

Toks tas gyvenimas, kai esi 21 mėnesių vaikas 🙂