12 kūdikio savaitė

12 savaičių su Liepa 🌿 Atrodo, abu su vyru esam du suaugę žmonės, bet kas būtų pagalvoję, kad taip linksminsimės sutūpę prie 3 mėnesių vaiko tabaluodami jos kojytes, kad mėgstamiausia dienos dalimi taps jos atsibudimas ir ta šypsena mus pamačius, kad atsakinėsim į jos “ahu” ir “ehe” tais juokingais plonais balsais, kuriais galvojom nu mes tai niekada nekalbėsim, kad štai taip diena iš dienos šita mergaitė mūsų visus rimtumus tirpdys.
⠀
Rašant šiuos savaičių prisiminimus vis pagalvoju, kad neįtikėtina kiek jos pasaulyje visko įvyksta per tokį trumpą laiką. Pastarosiomis savaitėmis Liepa pradėjo skirti svetimus žmones ir kai kada net patempti apatinę lūpą, jei svetimas žmogus užklumpa per daug greitai. Gulėdama ant pilvo pradėjo kojytėmis judesius lyg bandytų atsispirti ir jau bando siekti rankomis žaislų nuo pilvo. Kartais susimąstau, kad reikėtų apsaugų žindant, nes būna ir apspardo mane ir kumštuku aptranko, o valgant pagrindiniu užsiėmimu tapo atsisukinėjimas atgal pažiūrėti kas vyksta aplinkui. Jau nebegalime aplink laikyti jokių ekranų, nes tik pagauna žvilgsniu ir užsihipnotizuoja. Įsegėm jos pirmus plaukų segtukus. Šiomis savaitėmis Liepa taip pat pirmą kartą sėkmingai ir labai ramiai su mumis aplankė jūrą, pagyveno viešbutyje ir ne taip sėkmingai apsilankė prekybos centre, iš kurio greičiausiai parvažiavau kiek pražilusi, nes tai kol kas buvo pats sunkiausias mūsų dviejų išvažiavimas. Na, o su 12 savaite atėjo ir augimo šuolis, apie kurio ženklus daugiau papasakosiu savo Instagram stories, bet trumpai tariant – Liepa šiuo metu pavirtusi į drakoniuką, kuriam reikia daug palaikymo ir meilės.
⠀
Pajaučiau, kad dabar yra geras laikas pradėti Liepą mokyti užmigti savarankiškai, todėl labai lėtai ir labai švelniai įvedinėju naujus ritualus. Mano mamos širdis ne visada leidžia, nes norėtųsi amžinai ją glausti tik prie savęs, bet augantis jos svoris, skaudanti nugara ir rankos sako, kad jau laikas. Kol kas dienos miegų metu bandau į lopšį įdėti vis mažiau miegančią, dažniau pabandyti paglostyti, duoti palaikyti pirštą, laikant ant rankų prieš miegą vis mažiau supti, ją patapšnoti ar pasupti pačią, bet ne lopšį. Mažais žingsneliais, bet po truputį mokomės.